Bendra Zenono efekto reikšmė

Zenono efektas - taip vadinamas sistemų pasipriešinimas pokyčiams, kai jas kas nors stebi. Šis pavadinimas kilo dėl graikų filosofo Zenono iš Elijos, kuris žengė pirmuosius žingsnius tiriant šį reiškinį, kuriam šiuo metu skiriamas dėmesys kvantinėje fizikoje.

Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime, kas yra Zenono efektas, kokios jo pasekmės mūsų gyvenime, koks jo ryšys su nerimu, kaip jis gali paveikti jūsų gyvenimą ir kodėl geriausias atsakas į Zenono efektą yra atleidimas.

Zenono efektas, Zenonas iš Elijos ir nejudančios strėlės paradoksas

Senovės graikų filosofas Zenonas suprato, kad, kad ir kaip būtų keista, stebėtojas, stebintis objektą ar reiškinį, daro jam įtaką. Ši įtaka gali užšaldyti objektą ar reiškinį tam tikroje būsenoje.

Šios žinios, kurios gali atrodyti mažai naudingos praktiškai, yra glaudžiai susijusios su klausimu, kokią laikyseną turėtume užimti, kad galėtume džiaugtis laime.

Norėdamas paaiškinti savo mintis apie pokyčius ir jų stabdymą, Zenonas sukūrė įdomų mintinį eksperimentą, su kuriuo susipažinsime vėliau, nes jis padeda iliustruoti neigiamą nerimo ir įkyraus susirūpinimo poveikį.

Zenono efektas arba kvantinis Zenono efektas

Zenono efektas - tai reiškinys, kai, net jei yra visos sąlygos sistemai pasikeisti, stebėtojo buvimas uždelsia arba net neleidžia jai pasikeisti. Jau vien tai, kad stebime sistemą, daro jai įtaką.

Šios idėjos ištakos glūdi Zenono (dar vadinamo Zenonu) iš Elijos idėjose. Neseniai, atsiradus kvantinei fizikai, buvo suprasta, kad Zenono efektas yra kvantinės prigimties reiškinys, t. y. susijęs su subatominėmis dalelėmis, mažesnėmis už atomą.

Dėl Zenono efekto ir kvantinės fizikos sąsajų jis kartais vadinamas kvantiniu Zenono efektu.

Tyrimais patvirtinta, kad nepertraukiamas radioaktyvaus elemento atomo stebėjimas užkerta kelią branduoliniam skilimui (elemento atomo transmutacijai į kitą, stabilesnį atomą, kurią lydi spinduliuotės išsiskyrimas), kuris tokiomis sąlygomis būtų natūralus. Stebėtojo buvimas užkerta kelią stebimo objekto būsenų perėjimui, tarsi įšaldo situaciją.

Dėl Zenono efekto psichinis spaudimas, kurį sukuriame, kai įkyriai nerimaujame dėl to, ko norime, pavyzdžiui, grąžinti skolą, gauti darbą, įsigyti daiktą, nutraukia natūralią įvykių tėkmę, kuri padėtų įgyvendinti šiuos siekius.

Zenonas iš Elijos

Zenonas buvo ikisokratinis filosofas, t. y. vienas iš graikų pasaulio filosofų, kurio darbai buvo parašyti anksčiau nei Sokrato. Jis gimė V a. pr. m. e. Elejoje, Magna Grecia mieste, Italijos pusiasalio regione, kuriame gyveno graikų kolonistai.

Nors Aristotelis priskiria Zenonui dialektikos - svarbaus filosofinių diskusijų metodo - sukūrimą, jis geriausiai žinomas dėl savo tėvynainio Parmenido, kuris pokyčius ir judėjimą laikė regimybėmis, sistemos gynimo protiniais eksperimentais.

Kaip matėme, Zenonas teigė, kad stebėtojas daro įtaką tam, ką jis stebi, ir gali atidėti, sustabdyti ar užkirsti kelią jo būsenos pasikeitimui.

Išleidimas

Aptardami Zenono efektą ir būdus, kaip jo išvengti, galime suprasti, kad atleidimas yra vidinio egzistencinio atsiribojimo praktika.

Tai nereiškia pasyvumo ar neveiklumo, priešingai: imkitės visų įmanomų veiksmų, kad pasiektumėte tai, ko norite. Jūs ir Visata turite dirbti ranka rankon. Tai, ko turite vengti, yra įkyrus susitelkimas į temą.

Prisirišimas prie savo valios suaktyvina Zenono efektą, kuris trukdo pasireiškimo procesui. Kita vertus, kuo labiau sugebėsime paleisti tai, ko norime, tuo geresnių rezultatų pasieksime, nes leisime gyvenimui tekėti laisviau.

Atleidimas pasiduodant

Galbūt geriausias būdas suprasti atleidimą yra laikyti jį besąlygišku ego pasidavimu prieš gyvenimą ir jo išmintį. Tai yra pasitikėjimas gyvenimo gebėjimu, kuris, vykstant natūraliai jo tėkmei, suteikia kiekvienam žmogui tai, kas jam tinka.

Atleidimo ryšys su Zenono efektu

Kaip paaiškinta pirmiau, prisirišimas prie troškimo sukelia Zenono efektą, kuris trukdo, vilkina arba užkerta kelią perėjimui tarp tikrovės būsenų, būtinam troškimui materializuotis. Kita vertus, atleidimas leidžia gyvenimui tekėti taip, kad jis natūraliai ir neišvengiamai atneštų kiekvienam žmogui tai, ką jis turi gauti.

Nejudančios rodyklės paradoksas

Vienas iš mentalinių eksperimentų, kurį Zenonas pasiūlė norėdamas apginti Parmenido idėjas, padeda mums suprasti Zenono efektą. Įsivaizduokite, kad stebite skriejančią strėlę. Kiekvieną stebimą akimirką ji yra tam tikrame savo trajektorijos taške.

Jūsų, kaip stebėtojo, požiūriu, stebimuoju momentu ji tarsi nejuda. Kad būtų lengviau suprasti, atnaujinkime eksperimentą: įsivaizduokime, kad su savimi turite fotoaparatą, kuriam fotografuoti reikia minimalaus ekspozicijos laiko. Fotografuojate rodyklę savo kelyje ir jas išryškinate. Kaip atrodo rodyklė kiekvienoje nuotraukoje / nuotraukoje? Nejuda, ar ne?

Panašiai atsitinka ir su mūsų tikslais, kai į juos įkyriai sutelkiame dėmesį arba nuolat į juos nukreipiame savo dėmesį: sustabdome įvykių, galinčių padėti mums juos pasiekti, tėkmę.

Lygiagrečiai su "Doctor Who

Mokslinės fantastikos televizijos seriale "Daktaras Kas" pasakojama apie pagrindinio veikėjo, didvyriško ateivio, nuotykius laike ir erdvėje. Tarp jo priešininkų yra verkiantys angelai - būtybės, panašios į siaubingas akmenines statulas.

Niekas niekada nemato verkiančių angelų judančių, nes kol jie stebimi, jie yra "kiekybiškai įkalinti" ir lieka nejudantys kaip statulos, kuriomis atrodo esą. Tačiau kai niekas jų nestebi, jie greitai ir tyliai juda ir puola savo aukas.

Verkiančių angelų savybės, žinoma, buvo sugalvotos kaip dramatiškos įtampos šaltinis, tačiau galime nubrėžti paralelę tarp šių išgalvotų būtybių ir Zenono efekto tikrovės: stebėtojo buvimas ką nors įšaldo tam tikroje būsenoje ar situacijoje.

Zenono efektas, nerimas ir neigiamos pasekmės

Kaip matysime, Zenono efektas yra susijęs su nerimu ir gali turėti neigiamų pasekmių mūsų gyvenimui, jei nepasitikime savimi ir nemokame praktikuoti atsiribojimo.

Zenono efekto ir nerimo ryšys

Abejonės ir nerimas verčia mus nukreipti dėmesį į tai, ko norime. Tai suaktyvina Zenono efektą ir nutraukia troškimų įgyvendinimo procesą. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, nesunku padaryti išvadą, kad pasitikėjimas (priešingas abejonėms) gyvenimo išmintimi ir atleidimas (priešingas įsikibimui) yra esminiai elgesio būdai, jei norime pasiekti sėkmę.

Zenono efekto įtaka nerimastingųjų gyvenimui

Zenono efektas ne tik sukelia sąstingį gyvenime, bet ir nerimą jaučiantį žmogų gali nuvilti, nes jis supranta, kad niekada (arba retai ir labai brangiai) nepasiekia savo tikslų.

Šis nusivylimas skatina nerimą, kuris stiprina Zenono efektą, o jo poveikis dar labiau nuvilia nerimaujantį asmenį ir sustiprina jo nerimą. Taip susidaro užburtas nerimo, nesėkmės, nusivylimo ir dar didesnio nerimo ratas.

Kaip nerimas trukdo pasireikšti troškimui

Jau žinome, kad nerimas yra tiesiogiai susijęs su Zenono efektu, kuris atitolina arba paralyžiuoja troškimų pasireiškimo realybėje procesą. Taigi ką daryti? Galbūt esate girdėję frazę "Atleisk tai!" arba tą pačią mintį kitaip suformuluotą, ir yra rimtų priežasčių taip galvoti.

Atminkite, kad kuo labiau nerimaujate, tuo didesnį protinį spaudimą darote realybei ir tuo daugiau nesąmoningai darote, kad sustabdytumėte įvykių tėkmę ir įšaldytumėte situaciją dabartinėje būsenoje, kurioje dar nepasiekėte savo tikslo.

Neigiamos Zenono efekto pasekmės

Zenono efektas ne tik paralyžiuoja jūsų troškimų įgyvendinimą, bet ir gali paskatinti jus elgtis neproduktyviai ar žalingai, pavyzdžiui, atidėlioti svarbių užduočių vykdymą, neveikti ir palikti kitiems iniciatyvą daryti tai, kas jus domina.

Derinkite aktyvų požiūrį žmogaus, kuris daro viską, kas jam pasiekiama, kad pasiektų norimų rezultatų, su pasitikėjimu, kad tai, ko norite, jau yra jūsų ir kad tam tikru momentu tai pasireikš.

Geriausias būdas reaguoti į Zenono efekto poveikį

Geriausias būdas reaguoti į Zenono efekto poveikį - praktikuoti pasitikėjimą gyvenimu ir atsiribojimą, atleidimą. Tikėkite, kad gyvenimas žino, ką daro, ir atėjus laikui atneš jums tai, ką turėtumėte gauti, ir jums nereikės savęs varginti.

Tačiau svarbu suprasti, kad nereikia apsimesti atsiribojusiu. Energijos, susijusios su kvantiniais reiškiniais, tokiais kaip Zenono efektas, yra jautrios mūsų emocijoms ir mintims. Dėl šios priežasties atsiribojimas turi būti internalizuotas, tapti natūralia ir momentine reakcija į troškimą.

Kaip Zenono efektas gali pakeisti gyvenimą

Zenono efektas gali trukdyti jūsų iniciatyvoms ir kelti pavojų jūsų pastangoms. Tačiau tai žinodami galite pakeisti savo laikyseną ir priimti pozityvesnes vibracijas, kurios būtų palankesnės jūsų sėkmei.

Laimės siekimas

Pasak Ošo, "nerimastingas laimės siekimas daro mus nelaimingus". Kuo labiau įkyriai nerimaujame, tuo daugiau kliūčių sudarome savo planams įgyvendinti ir kuo karštligiškiau siekiame laimės, tuo labiau ji nuo mūsų tolsta.

Laimę galime įsivaizduoti kaip slidų daiktą, kuris, kuo labiau jį spaudžiame norėdami išlaikyti, tuo labiau linkęs išslysti mums iš rankų. Kadangi mūsų karštligiškos pastangos ir įkyrus nerimas trukdo pasiekti laimę, svarbu pasitikėti ir atleisti.

Užuot norimus dalykus laikę laimės sąlygomis, tikėkite, kad juos gausite ir džiaugsitės laime nuolat, o ne tik ką nors gavę. Užuot laimę laikę galutiniu tašku, paverskite ją savo keliu.

Pusiausvyra, ramybė, kantrybė ir entuziazmas

Pusiausvyra, ramybė, kantrybė ir entuziazmas - tai tik keletas savybių, reikalingų sėkmingam beveik bet kokio projekto užbaigimui. Jie taip pat turi energetinių savybių, pritraukiančių gerovę.

Ugdykite šias savybes ir derinkite jas su pasitikėjimu Visatos išmintimi bei dėkingumu už jos dosnumą.

Svajonės

Suvokite, ko norite, įsivaizduokite, kaip tuo mėgaujatės, ir tada leiskite sau tai daryti. Tikėkite, kad nusipelnėte savo svajonių išsipildymo ir kad tai įvyks tinkamu laiku. Visada būkite dėkingi už tai, ką pasiekėte ir ką pasieksite.

Kvantinė fizika ir dvasingumas

Kvantinė fizika pakeitė mūsų supratimą apie materiją ir energiją, todėl pateikė naują mūsų realybės viziją, kuri peržengia fizinio pasaulio ribas. Ši vizija, kuri yra išsamesnė už turėtąją, yra susijusi su dvasingumu ir mūsų sąmonės prabudimu. Perskaitykite šį straipsnį, kad suprastumėte, kodėl.

Kvantinė fizika

Kvantinė fizika tiria mažesnių už atomą dalelių, vadinamų subatominėmis dalelėmis, tarp kurių yra fotonai, elektronai, protonai ir neutronai, prigimtį ir elgseną. Jos pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio "quantum", kuris reiškia "kiekis".

Kvantų pavadinimas buvo priimtas siekiant įvardyti energijos paketus, susijusius su elektromagnetinių bangų spinduliavimu ir kitais reiškiniais, kurie iki kvantinės fizikos nebuvo paaiškinti. Tarp didžiųjų mokslo vardų, prisidėjusių prie kvantinės fizikos atsiradimo ir plėtros, galima paminėti Nielsą Borą, Wernerį Heisenbergą ir Maxą Plancką.

Energija

Viena iš didžiųjų įžvalgų, kurias kvantinė fizika atnešė į mūsų Visatos supratimą, buvo suvokimas, kad atomas yra kondensuota energija, o materija, kitaip nei mums atrodo, nėra kažkas kieto. Viskas, kas egzistuoja, įskaitant mus pačius, yra energija.

Šis suvokimas, peržengiantis fizinio pasaulio ribas ir ieškantis Visatoje vykstančius reiškinius reguliuojančių dėsnių esmės, susieja kvantinę fiziką su dvasingumu, o kartu ir su sąmonės pažadinimu.

Vienas iš kvantinės fizikos atradimų ir dvasingumo sąsajų tyrinėjimo pradininkų yra austrų fizikas Fritjofas Capra, knygos "Fizikos dao" autorius.

Sąmoningumo pažadinimas

Visi mes, vieni labiau nei kiti, domėjomės visatos ir gyvybės kilme bei egzistencijos tikslu. Per tūkstantmečius įvairios kultūros, religinės ir filosofinės tradicijos bandė atsakyti į šių temų keliamus klausimus.

Remiantis kvantinės fizikos teorija, mūsų mintys egzistuoja kaip energetiniai modeliai, kurių vibracijos daro neigiamą arba teigiamą poveikį realybei, kurioje gyvename.

Nesąmoningai galime projektuoti neigiamas emocijas ir mintis, sukeliančias nepalankias pasekmes mūsų planams. Taip pat galime projektuoti teigiamas emocijas ir mintis, skatinančias mūsų norų įgyvendinimą.

Apšvietimas

Mokslas mus moko naudotis reiškiniais, kuriuos galime kontroliuoti, o dvasingumas guodžia mus dėl reiškinių, kurių negalime kontroliuoti. Abu šie mokslai, kiekvienas savo srityje ir su savo metodologija, sutampa savo išvadose apie tikrovę.

Šis susiliejimas suteikia mums išsamesnį supratimą apie visatą, mūsų vietą joje ir apie tai, kuo galime tapti, ir padeda mums žengti nušvitimo keliu.

Ar Zenono efektas gali trukdyti man siekti savo tikslų?

Tikėtina, kad Zenono efektas trukdo jums siekti savo tikslų, nesvarbu, ar tai būtų polinkis į žalingą elgesį, ar atidėliojimas, ar trukdymas pokyčiams, kurie padėtų įgyvendinti jūsų troškimus.

Gera žinia ta, kad žinodami, kokias pasekmes Zenono efektas gali turėti jūsų gyvenime, galite užimti poziciją, kuri būtų palankesnė jūsų sėkmei. Taigi būtinai laikykitės aktyvaus požiūrio ir atleiskite, kaip mokoma straipsnyje.