Bendrieji samprotavimai apie egzistencinės krizės simptomus

Kiekvieno žmogaus gyvenime būna akimirkų, kai išgyvename visiškos beprasmybės etapą. Gyvenimas atrodo kankinystė, o susidorojimas su juo - dusinantis, sukeliantis įkyrių minčių, ypač kai esame vieni.

Vienatvės jausmas gali sukelti egzistencines krizes, nes būtent tada, kai esame vieni su savimi, turime susidoroti su mintimis, kurios įsiveržia į mūsų sąmonę.

Mąstymas netrukus tampa nepakeliamas, prasideda introspekcijos ir izoliacijos procesas, kuris negydomas gali paveikti mūsų savijautą. Egzistencinė krizė nėra neįprasta problema, ji lydi žmoniją per visą istoriją, tiek, kad jos šešėlį galime pastebėti mene ir filosofijoje.

Sužinokite šiek tiek daugiau apie egzistencinės krizės simptomus, kad galėtumėte apmąstyti savo psichikos sveikatą ir ką reikia daryti, kad ši būsena pagerėtų, skaitykite toliau.

Egzistencinės krizės supratimas ir kaip ją atpažinti

Egzistencinę krizę gali išprovokuoti daugybė priežasčių, nes kiekvienas žmogus yra savitas ir su savimi nešiojasi emocijų, įvykių ir santykių istoriją, kuri daro įtaką šiai sąmonės būsenai.

Tačiau įmanoma nustatyti, kada jus ištinka egzistencinė krizė. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip tai padaryti.

Kas yra egzistencinė krizė

2016 m. "International Journal of Psychology" atlikus keletą tyrimų, buvo paskelbtas straipsnis, kuriame egzistencinė krizė apibrėžiama kaip baimės, kaltės ir nerimo emocijų visuma.

Skirtingai nuo kitų psichikos krizių, ją iššaukia vidiniai konfliktai ir netgi sukuria tipišką nerimo vaizdą, kuris tiesiogiai veikia ją patiriančiųjų kasdienybę ir sveikatą. Netrukus asmuo pajunta neigiamą šių emocijų poveikį, kuris paveikia jo atsakomybės jausmą, tikslą, įsipareigojimą ir netgi savarankiškumą.

Tuštumos arba prasmės praradimo pojūtis sustiprina krizę ir pažadina sielvartą, kuris tampa nuolatine asmens gyvenimo dalimi. Dėl to egzistencinė krizė pasiekia kulminaciją ir sukuria psichinių krizių ciklą, kuris gali trukdyti socialiniam sambūviui.

Kaip jį atpažinti

Pirmieji ženklai, kad išgyvenate egzistencinę krizę, yra tikslo tuštuma gyvenimo atžvilgiu. Jaučiate, kad niekas neturi prasmės, todėl nustojate įsipareigoti pareigoms ir pradedate izoliacijos procesą.

Kol šis scenarijus nepasiektas, įprasta pastebėti tam tikras mintis, nuostatas ir jausmus, kurie jums nepadeda, pavyzdžiui, psichinį išsekimą, pesimizmą, nerimą, nemigą, socialinę izoliaciją ir anhedoniją.

Taip individas jaučiasi nesaugus dėl savęs ir pasaulio, negalėdamas savo emocijų ir minčių maitinti vertybėmis, būtinomis gyvybei palaikyti. Vertybių nebuvimas skatina šį atsiribojimą, kuris daro įtaką ne tik jo socialiniam gyvenimui, bet ir psichinei bei fizinei gerovei.

Kas sukelia egzistencinę krizę

Pagrindiniai egzistencinės krizės sukėlėjai dar nėra apibrėžti, nes viskas priklauso nuo individo ir jo santykio su kontekstu. Yra tam tikrų veiksnių, kurie rodo krizę, tačiau jie yra bendri ir gali rodyti kitų psichikos krizių ar psichologinių sutrikimų simptomus.

Kai kurie iš jų - tai įtampa ir iššūkiai, kurie gali sukelti individui vis didesnį diskomfortą, ypač jei yra susiję su praeities traumomis ar įvykiais, kurie jį giliai paveikė. Nuo to jo sąmonėje įsitvirtina abejonės ir prasideda pirmosios egzistencinės krizės.

Taip pat yra ir kitų motyvatorių, pvz:

- Kaltės jausmas;

- Sielvartas dėl netekties;

- Socialinis nepasitenkinimas;

- Asmeninis nepasitenkinimas;

- Emocijų slopinimas.

Pagrindiniai egzistencinės krizės simptomai

Priežastys, keliančios specialistų susirūpinimą dėl šios psichikos krizės, slypi jos simptomuose. Pavyzdžiui, nerimas jau sukelia neigiamų pasekmių asmeniui, o negydomas gali sukelti rimtesnių problemų.

Žinokite, kokie yra pagrindiniai egzistencinės krizės simptomai, ir žinokite, kaip atpažinti, ar jus ištiko krizė.

Nerimas

Nerimas yra dažnas žmonių simptomas, nes jis pažadina budrumo ir nerimo būseną, kuri yra esminis išgyvenimo veiksnys. Tačiau tobulėjant visuomenei šis jausmas transformavosi ir atsirado daugybė simptomų, galinčių paveikti jūsų fizinę ir psichinę sveikatą.

Egzistencinės krizės metu, susidūrus su tikslo neapibrėžtumu, įprasta, kad atsiranda nerimas, o kartu su juo pasireiškia ir neigiami simptomai. Netrukus pajusite nereguliuojamą miegą, fizinę įtampą, neramumą, protinį nuovargį, irzlią nuotaiką ir dėmesio koncentracijos stoką.

Kai kurie kiti fiziniai simptomai, tokie kaip drebulys, prakaitavimas, paralyžius ir dusulys, taip pat yra egzistencinės krizės, kurią lydi nerimo krizė, dalis.

Protinis išsekimas

Psichinis išsekimas nėra tiesiogiai susijęs su per dieną atliekamomis užduotimis, nes nuovargio būseną lemia jų psichinė sumaištis ir gyvenimo prasmės nebuvimas. Dėl to išgyvenant egzistencinę krizę dažnai patiriamas didelis psichinis nuovargis, dėl kurio neįmanoma atlikti paprasčiausių užduočių.

Tačiau verta pabrėžti, kad šios akimirkos, kaip ir nerimo krizė, yra trumpalaikės, todėl nepamirškite, kad išsekimas yra periodas, laikykitės ir netrukus pajusite, kad jūsų protas yra ramesnis ir labiau atsipalaidavęs.

Nenoras bendrauti

Dar vienas dažnas egzistencinės krizės simptomas - atotrūkio nuo tikrovės jausmas, pradedate jausti, kad nepriklausote jokiai socialinei grupei. Jūsų pasirinkimą spręsti šią vienatvę atspindi nenoras bendrauti.

Iš pradžių šis laikotarpis gali būti neigiamas, nes izoliuositės nuo žmonių ir gyvensite atsiskyrėlišką gyvenimą. Tačiau tai taip pat gali būti gilaus ryšio su savimi laikotarpis, kuris gali pažadinti savęs pažinimą, reikalingą krizėms įveikti.

Nusivylimas ir pesimizmas

Abejonės dėl egzistencijos inicijuoja seką emocijų, kurios sukelia egzistencinę krizę išgyvenančiam individui nusivylimą. Liūdesys, baimė ir sielvartas tampa įprastais jo krizės jausmais, keičiančiais pasaulio suvokimą.

Dėl to pradedate pesimistiškiau žiūrėti į gyvenimą ir ieškote būdo, kaip pabėgti nuo šių jausmų. Įprasta, kad kartu su šiomis emocijomis prasideda ir kitos krizės, pavyzdžiui, depresija.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kaip ilgai šie jausmai išlieka aktyvūs, jei jie tęsiasi ilgą laiką, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistą arba pasikalbėti su artimu žmogumi, kad galėtumėte geriau su jais susidoroti.

Ateities perspektyvos trūkumas

Dėl visų anksčiau atskleistų jausmų įprasta, kad egzistencinę krizę išgyvenantis asmuo jaučia perspektyvos trūkumą ateities atžvilgiu. Jus lydinčios vertybės praranda prasmę ir ištuština gyvenimo jausmą, neleisdamos įsivaizduoti ateities kaip esminės jūsų būties dalies.

Galimų pasirinkimų begalybė tampa akivaizdi, ir krizės akivaizdoje pradedate jaustis neužtikrintas dėl savo įsitikinimų ir sprendimų. Tai gali trukdyti augti visose gyvenimo srityse, nes nėra gyvenimo plano, kuris pateisintų jūsų įsipareigojimą ateičiai.

Miego ir apetito pokyčiai

Krizės metu įprasta patirti miego ir apetito pokyčių, nes pagrindiniai poreikiai tampa nereikšmingi. Pradedate apleisti visą rūpestį ir dėmesį, reikalingą fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti. Dėl to nemiga ir apetito stoka tampa kasdienio gyvenimo kasdienybe.

Šiuo metu svarbu geriau įsisąmoninti rūpinimosi savimi svarbą, kad jaustumėtės labiau pasirengę ir sustiprėję įveikti krizes. Rūpinkitės savo kūnu ir protu, gerbkite savo ribas ir supraskite, kad jos yra atsakingos už jūsų išgyvenimą. To pakanka, kad tai padėtų jums įveikti šią užduotį.

Negalėjimo jausmas

Šis jausmas - tai emocinė būsena, kylanti dėl nepilnavertiškumo ir nesaugumo jausmo, jausmų, kylančių iš egzistencinės krizės būsenos, ir susijusi su savikritika, daugiausia dėl to, kad jaučiamasi nesugebant reaguoti į kitus krizės simptomus, pavyzdžiui, ateities perspektyvos nebuvimą.

Savikritiškumas tampa pernelyg didelis, o kartu su juo ir nesugebėjimo jausmas. Nesijaučiate nesugebantys atlikti savo užduočių, o dėl egzistencinės krizės, dėl kurios jų negalite atlikti.

Egzistencinės krizės tipai

Be simptomų, egzistencinių krizių tipus galima klasifikuoti ir pagal tai, kad kiekvienas iš jų yra tam tikro konkretaus įvykio ar jausmo pasekmė. Jų supratimas leis nustatyti savo egzistencinės krizės tipą, skaitykite toliau, kad sužinotumėte, koks yra jūsų egzistencinės krizės tipas, ir eilės tvarka sužinotumėte, kaip jį įveikti!

Gyvenimo prasmė

Egzistencinę krizę išgyvenantys žmonės dažnai klausia savęs apie gyvenimo prasmę. "Koks mano tikslas?" arba "Kokia tikroji mano egzistencijos prasmė?" - tai keletas dažniausiai užduodamų klausimų, sukeliančių minčių gausą, kuri veda žmones į psichikos sąstingį.

Įprasta taip jaustis pereinamuoju laikotarpiu, nes laikinai prarandame saugumą, kurį mums teikia namai ir artimi žmonės. Visų pirma egzistencinės tuštumos jausmas gali būti susijęs su tuo, kad išgyvenate šį gyvenimo pokyčių etapą.

Mirtis ir ligos

Liūdesys dėl netekties ar ligos taip pat gali pažadinti klausimus apie savo egzistenciją. Įprasta tokiais momentais abejoti savimi dėl gyvenimo baigtinumo, tikėdami gyvenimo efemeriškumu imate nerimauti prieš savo realybę, sukeldami egzistencinę krizę.

Toks su mirtimi susijęs suvokimas pažadina neigiamus jausmus ir jo sąmonėje ima tuštėti pati gyvenimo prasmė. Netrukus atrodo, kad niekas nebeturi prasmės, ir tai tampa vienu iš krizės sukėlėjų.

Atsakomybės baimė

Atsakomybės baimė susijusi ne tik su įsipareigojimų baime, bet ir kyla suvokus atsakomybę. Daugiausia tada, kai suvokiame, kad turime prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus, sukuriančius perkrovą dėl mūsų buvimo pasaulyje.

Atsakomybė už gyvenimą visada bus, pradinė įsipareigojimų baimė yra įprasta ir ji pirmiausia gali būti susijusi su baime suklysti. Tada sukuriama daugybė dirgiklių arba mechanizmų, kad būtų galima pabėgti nuo realybės ir nesusidurti su savo atsakomybe.

Emocijų ir jausmų slopinimas

Neleidimas sau jausti emocijų ir jausmų gali sukelti egzistencinę krizę. Šiuo laikotarpiu įprasta blokuoti neigiamas emocijas ir jas internalizuoti. Šių emocijų slopinimas verčia jus abejingai žiūrėti į gyvenimą, taip sukuriant netikrą laimę, kuri maskuoja realybę.

Toks požiūris į savo emocijas gali sukelti ne tik egzistencinę krizę, bet ir nemažai kitų psichologinių problemų, pavyzdžiui, nerimą ir depresiją. Todėl svarbu jausti šias neigiamas emocijas ir jausmus, tik tada galėsite patirti tikrąją laimę.

Kaip įveikti egzistencinę krizę

Egzistencinė krizė ištinka tam tikrais gyvenimo etapais, o jos išsilaikymas bus susijęs su jūsų reakcija į krizę. Toliau supraskite, kaip ją įveikti, kad vėl galėtumėte sugrįžti į gyvenimo gerovę.

Emocinio intelekto ugdymas

Emocinis intelektas - tai įgūdžių rinkinys, leidžiantis suprasti savo emocijas ir jausmus ir padedantis geriau juos valdyti. Išlavintą emocinį intelektą turintis žmogus žino, ką jaučia, ir žino, kokį poveikį emocijos daro jo organizmui, todėl geba su jomis susitvarkyti.

Todėl taip svarbu tobulinti savo emocinį intelektą, nes taip galėsite geriau valdyti savo emocijas ir kontroliuoti savo mintis, užkirsdami kelią egzistencinei krizei.

Sveikos dienotvarkės diegimas

Sveika dienotvarkė yra labai svarbi jūsų fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti, nes rūpindamiesi savimi sudarysite sąlygas sumažinti egzistencinės krizės periodus ir net, kas žino, ją panaikinti.

Kai rūpinatės savimi, jūsų gyvenime susidaro teigiamas ciklas, formuojasi laimė, savitolerancija ir viltis, pradedate tikėti savimi ir gyvenimu. Keletas patarimų, kaip toliau laikytis sveikos gyvensenos:

- Sukurkite miego režimą;

- Laikykitės subalansuotos mitybos;

- Užsiimkite fizine veikla;

- Laiko praleidimas su draugais ir šeima;

- Laisvu laiku žiūrėkite filmus arba skaitykite.

Savęs pažinimo paieška

Savęs pažinimas suteikia žmogui gebėjimą suprasti savo ego ir sukuria vidines sąveikas, galinčias formuoti jo suvokimą pasaulio atžvilgiu. Tokiu būdu jūsų jausmai ir mintys pradeda harmoningai sąveikauti, nes geriau suprantate save.

Todėl labai svarbu suprasti savo egzistencinę krizę ir ją sukėlusius veiksnius, nes tik tada galėsite suvokti, kas su jumis vyksta ir kaip geriausiai ją įveikti.

Profesionali pagalba ir gydymas

Kiekvieną sunkumą, kurį patiriame gyvenime - finansinį, socialinį, fizinį ar psichologinį, - svarbu, kad šalia mūsų būtų žmonių ar specialistų, galinčių padėti jį įveikti. Esame būtybės, kurioms reikia kolektyvo ne tik dėl rūšies išsaugojimo, bet ir dėl to, kad suprantame, jog esame sukurti iš santykių.

Šiuo atveju dialogas yra galinga priemonė, padedanti pasinerti į savo egzistencinę krizę ir suprasti, kas jus veikia. Juk kito žvilgsnis apie jus gali parodyti kur kas daugiau, nei jau žinote.

Susidūrę su egzistencinės krizės simptomais, vadovaukitės šiais patarimais ir, jei reikia, kreipkitės profesionalios pagalbos!

Egzistencinė krizė lydi mus tam tikru gyvenimo momentu, nes mums, mąstančioms būtybėms, įprasta abejoti savo egzistencija, gyvenimo verte ir tuo, ar verta gyventi, ar ne. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad šią akimirką suvoktumėte kaip lūžio momentą, nes kažkas keičiasi, keičiatės ir jūs.

Stebėkite simptomus, ypač jų intensyvumą, jei jaučiate, kad krizė jus neįgalina, verta kreiptis pagalbos į specialistą. Jis galės jums patarti, pasiūlyti geriausią gydymą, atsižvelgiant į jūsų tipą ir simptomus.