Studijuokite 139 psalmę: prasmė, žinia, kas ją parašė ir dar daugiau!

  • Pasidalinti
Jennifer Sherman

139 psalmės studija

139 psalmė ekspertų laikoma "Visų šventųjų vainiku". Taip yra todėl, kad joje šlovinami visi Dievo bruožai. 139 psalmėje tikrosios Kristaus savybės pristatomos per tai, kaip jis bendrauja su savo tauta.

139 psalmėje kai kurios iš šių savybių tampa labai pastebimos, pavyzdžiui, Jo visažinystė, visagalybė ir visažinystė. Todėl religingi žmonės griebiasi 139 psalmės, ypač tais laikais, kai juos supa blogi žmonės ir visas jų negatyvumas.

Be to, 139 psalmė taip pat gali būti paguoda tiems, kurie jaučiasi išgyvenantys neteisybę. Taip ši malda leidžia pripildyti save dieviškos apsaugos ir apsiginkluoti nuo bet kokio blogio. Daugiau informacijos apie šią stiprią ir galingą psalmę rasite toliau.

Visa 139 psalmė

Iš viso 139 psalmę sudaro 24 eilutės. Šiose eilutėse karalius Dovydas tvirtais žodžiais išreiškia visą savo pasitikėjimą Viešpaties meile ir teisingumu.

Tada iki galo pažinkite šią psalmę ir melskitės ja su tikėjimu. Tikėkite, kad ji galės jus apgaubti visa Dieviškąja apsauga, kad joks blogis negalėtų jūsų pasiekti. Vadovaukitės ja.

139 psalmės 1-5 eilutės

1 Viešpatie, Tu mane ištyrei ir pažįsti.

2 Tu žinai, kur sėdžiu ir kur keliuosi, supranti mano mintis iš tolo.

3 Tu matai mano kelią ir mano gulėjimą, žinai visus mano kelius.

4 Nes mano liežuvyje dar nėra nė žodžio; Viešpatie, Tu viską žinai.

5 Tu apsupai mane iš užpakalio ir iš priekio ir uždėjai ant manęs savo ranką.

139 psalmės 6-10 eilutės

6 Toks žinojimas man yra nuostabiausias, toks aukštas, kad negaliu jo pasiekti.

7 Kur aš eisiu nuo Tavo dvasios, kur bėgsiu nuo Tavo veido?

8 Jei pakilsiu į dangų, tu esi ten, jei atsigulsiu į pragarą, tu taip pat esi ten.

9 Jei jis apsigyvens ant ryto sparnų, jei jis apsigyvens jūros pakraščiuose,

10 Tavo ranka mane ten nuves ir Tavo dešinė mane laikys.

139 psalmės 11-13 eilutės

11 Jei sakau: 'Tikrai tamsa mane apgaubs, tai naktis bus šviesa aplink mane.

12 Net tamsa nesislepia nuo tavęs, o naktis šviečia kaip diena; tamsa ir šviesa tau yra tas pats;

13 Juk tu turėjai mano inkstus, uždengei mane motinos įsčiose.

139 psalmės 14-16 eilutės

14 Aš šlovinsiu Tave, nes esu baisiai ir nuostabiai padarytas; nuostabūs Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.

15 Mano kaulai nebuvo paslėpti nuo tavęs, kai buvau sukurtas slaptoje ir išaustas žemės gelmėse.

16 Tavo akys matė mano nesusiformavusį kūną, ir visa tai buvo užrašyta Tavo knygoje, kai dar nebuvo nė vieno iš jų.

139 psalmės 17-19 eilutės

17 Dieve, kokios brangios man Tavo mintys, kokios didelės jų sumos!

18 Jei juos suskaičiuočiau, jų būtų daugiau negu smėlio; kai pabusiu, vis dar būsiu su jumis.

19 Dieve, tu tikrai nužudysi nedorėlį, todėl pasitraukite nuo manęs, kraujo žmonės.

139 psalmės 20-22 eilutės

20 Nes jie piktai kalba prieš tave ir tavo priešai veltui šmeižia tavo vardą.

21 Viešpatie, argi aš nekenčiu tų, kurie Tavęs nekenčia, argi manęs neliūdina tie, kurie kyla prieš Tave?

22 Nekenčiu jų su didžia neapykanta, laikau juos priešais.

139 psalmės 23-24 eilutės

23 Ištirk mane, Dieve, ir pažink mano širdį, ištirk mane ir žinok mano mintis.

24 ir pažiūrėk, ar nėra manyje pikto kelio, ir vesk mane amžinuoju keliu.

139 psalmės tyrimas ir reikšmė

Kaip ir visos 150 Psalmių knygos maldų, 139 psalmė turi stiprų ir gilų aiškinimą. Jei jaučiatės neteisingai pasielgęs, tapęs neteisybės auka ar net jei jums reikia išspręsti ką nors, kas susiję su teisingumo klausimais, žinokite, kad 139 psalmėje rasite paguodą.

Ši malda gali jums padėti sprendžiant bet kurią iš minėtų problemų. Tačiau nepamirškite, kad būtina tikėti ir nuoširdžiai tikėti Dieviškąja meile ir teisingumu. Toliau rasite išsamų šios maldos aiškinimą.

Tu mane supratai

Ištrauka "tu mane ištyrei", reiškia maldos pradžią. Per pirmas 5 eilutes Dovydas tvirtai kalba apie visą pasitikėjimą, kurį Dievas turi savo tarnams. Karalius taip pat pasakoja, kad Viešpats giliai ir iš tiesų žino kiekvieno iš jų esmę. Todėl nieko neslepia.

Kita vertus, Dovydas taip pat pabrėžia, kad visos šios žinios, kurias Kristus turi apie savo vaikus, nėra susijusios su teisiančiomis mintimis. Priešingai, Kristaus intencija yra suteikti paguodą ir paramą tiems, kurie stengiasi ir siekia visada eiti šviesos ir gėrio keliu.

Toks mokslas

6-oje eilutėje Dovydas kalba apie "pažinimą", kuris, anot jo, yra toks nuostabus, kad jis net negali jo pasiekti. Sakydamas šiuos žodžius karalius siekia paaiškinti savo gilų ryšį su Kristumi.

Dovydas taip pat parodo, kad Dievas visada gali suprasti savo vaikų nuostatas, todėl jų gailisi. Psalmininkas taip pat parodo, kad Viešpats gailestingai elgiasi savo tarnų klaidų atžvilgiu. Taip galima kartą ir visiems laikams suprasti, kaip Kristaus meilė žmonėms pranoksta bet kokį žmogišką supratimą.

Dovydo pabėgimas

Išsireiškimas "Dovydo bėgimas" nagrinėjamas 7 eilutėje, kai karalius komentuoja, kaip sunku bėgti nuo Viešpaties akivaizdos, laikydamas tai iššūkiu. Psalmininkas aiškiai parodo, kad jis to nenori, priešingai.

Šioje eilutėje Dovydas nori pasakyti, kad niekas negali praeiti nepastebėtas Dievo, t. y. Tėvas visada stebi visus jo judesius, elgesį, žodžius ir net mintis. Taigi Dovydui dažnas Kristaus buvimas su visais jo vaikais yra priežastis švęsti.

Dangus

8-oje ir 9-oje eilutėse Dovydas kalba apie pakilimą į dangų, sakydamas: "Jei pakilsiu į dangų, tu ten esi; jei gultis į pragarą, štai, tu ten pat; jei paimsiu ryto sparnus, jei apsigyvensiu jūros pakraščiuose."

Šiais žodžiais psalmininkas nori pasakyti, kad nesvarbu, kokią problemą išgyvenate ar net kokioje vietoje esate, ar ji tamsi, ar ne, nėra nė vienos vietos, kur nebūtų Dievo.

Taip Dovydas perduoda žinią, kad niekada negalite jaustis palikti, vieniši ar apleisti, nes Kristus visada bus su jumis. Tad niekada nesijauskite ir neleiskite sau būti toli nuo Jo.

Jums priklausė mano inkstai

"Nes tu užvaldai mano inkstus, tu mane uždengei mano motinos įsčiose; aš tave šlovinsiu, nes nuostabiu būdu ir taip nuostabiai buvau sukurtas." Tardamas šiuos žodžius Dovydas parodo visą savo dėkingumą už gyvybės dovaną. Be to, jis aukština palaiminimą, kad moteris gali vis dar gimdyti naują gyvybę.

Ši ištrauka yra tarsi viso gyvenimo slėpinio apmąstymas, kuriame Dovydas dar labiau šlovina Kristaus darbus.

Jūsų mintys

Sakydamas: "Ir kokios brangios man tavo mintys, Dieve", Dovydas parodo visą savo meilę ir pasitikėjimą Viešpačiu. Toliau jis pabrėžia ankstesnėse eilutėse išreikštą dėkingumą.

Dovydas taip pat pateikia tam tikrą kreipimąsi, susijusį su žmonių mintimis. Pasak psalmininko, kartais jos būna tokios intensyvios, kad reikia atidžiai jas stebėti, niekada neprarandant atsidavimo Tėvui. Taigi Dovydas pabrėžia, kad Dievas visada turi būti jo mintyse, nes tai yra būdas priartėti ir užmegzti ryšį su Kūrėju.

Nužudyk nedorėlį

19-21 eilutėse Dovydas parodo visą savo troškimą, kad pasaulis būtų visiškai laisvas nuo nedorybių. Psalmininkas trokšta matyti vietą, kurioje nebūtų arogancijos, prietaringumo, pavydo ir viso to, kas bloga.

Be to, jis taip pat nepaprastai trokšta, kad žmonės būtų dosnesni, labdaringesni ir apskritai geresni. Juk, pasak Kingo, jei jie elgsis priešingai, vis labiau tolsta nuo Tėvo.

Visiška neapykanta

Tęsdamas ankstesnes eilutes, Dovydas 22-oje eilutėje ištaria griežtus žodžius: "Aš nekenčiu jų su visiška neapykanta, turiu juos už priešus." Tačiau, nepaisant to, kad šie žodžiai yra griežti, toliau juos aiškinant galima suprasti, kad karalius to norėjo.

Bandydami pažvelgti Dovydo akimis, matome, kad psalmininkas mato visus Dievo priešų veiksmus, todėl ima juos bjauriai smerkti. Štai kodėl tiek daug neapykantos priešams, juk jie nekenčia Kūrėjo ir daro visiškai priešingai viskam, ką Jis skelbia.

Ištirk mane, Dieve

Galiausiai, paskutinėse dviejose eilutėse pastebime šiuos žodžius: "Ištirk mane, Dieve, ir pažink mano širdį; ištirk mane ir pažink mano mintis; pažiūrėk, ar nėra manyje pikto kelio, ir vesk mane amžinuoju keliu".

Tardamas šiuos išmintingus žodžius Dovydas nori prašyti, kad Tėvas visada būtų šalia savo vaikų, apšviestų jų kelius ir vestų juos, kad ir kur jie eitų. Psalmininkas taip pat trokšta, kad Dievas apvalytų savo tarnų širdis, kad jose visada viešpatautų gėrio esmė.

Kas parašė 139 psalmę

139 psalmėje minima kita karaliaus Dovydo malda, kurioje jis išreiškia savo tikėjimą ir meilę Viešpačiui ir prašo, kad Jis visada būtų šalia jo, apšviestų jo kelius ir išgelbėtų jį nuo blogio ir neteisybės.

Dovydas per šią maldą vis dar žvelgia, kad parodytų formą, su kuria Kūrėjas, jei susijęs su savo garbintojais, vis dar praneša, kaip turi būti ištikimo sūnaus nuostatos. Sekos metu pasitiki detalėmis, kas buvo garsusis Dovydas, ir supranta visus jo veidus, nuo karaliaus iki psalmininko.

Milžinų žudikas Dovydas

Savo laiku Dovydas buvo bebaimis lyderis, kuris labiau už viską mylėjo Dievą ir, be daugelio kitų dalykų, garsėjo kaip milžinų žudikas. Visada buvęs labai drąsus, Dovydas nuo pat savo istorijos pradžios buvo drąsus kovotojas.

Tačiau verta paminėti, kad prieš pradėdamas vadovauti kariuomenei, jis buvo piemuo, gyvenęs tam, kad saugotų savo avis. Nuo tada jis jau rodė savo jėgą, juk sugebėdavo nužudyti meškas ir liūtus, kurie kėlė grėsmę jo bandai.

Būdamas piemuo, Dovydas turėjo puikių epizodų, tačiau į istoriją jis tikrai įėjo tada, kai šis drąsus karys nukovė filistinų milžiną Galijotą.

Tačiau, žinoma, Dovydas ne veltui buvo taip nusiteikęs. Kelias dienas Galijotas staigiai įžeidinėjo Izraelio karius, kol vieną dieną Dovydas pasirodė regione, kad nuneštų maisto savo vyresniesiems broliams, kurie buvo kariai. Būtent tuo metu jis išgirdo, kaip milžinas grubiai įžeidinėja Izraelį.

Išgirdęs tuos žodžius, Dovydas užsidegė pykčiu ir nedvejodamas pasiūlė priimti iššūkį iš Galijoto, kuris jau kelias dienas prašė izraelitų kareivio kovoti su juo.

Tačiau Izraelio karalius Saulius, sužinojęs apie Dovydo troškimą kovoti su Galijotu, nenorėjo leisti jam to daryti, tačiau tai nepadėjo, nes Dovydas tvirtai laikėsi savo sumanymo. Drąsus karys atsisakė net karaliaus šarvų ir kalavijo ir stojo prieš milžiną tik su penkiais akmenimis ir timpa.

Prasidėjus garsiajam mūšiui, Dovydas užsimojo timpa ir gerai nusitaikė į Galijoto kaktą, kuris krito tik su akmeniu. Tada Dovydas pribėgo prie milžino, griebė kalaviją ir nukirto jam galvą. Kovą stebėję filistinų kariai išsigandę pabėgo.

Karalius Dovydas

Nugalėjęs Galijotą, galėjote pagalvoti, kad Dovydas galėjo tapti artimu karaliaus Sauliaus draugu ir patikimu žmogumi, tačiau buvo ne visai taip. Dovydui tapus izraelitų kariuomenės vadu, jis sulaukė didelio visų dėmesio, o tai sukėlė Sauliaus pyktį.

Laikui bėgant Dovydo populiarumas vis labiau augo, Izraelio žmonių tarpe buvo girdėti dainuojant: "Saulius nužudė tūkstančius žmonių, o Dovydas nužudė dešimtis tūkstančių", ir tai buvo priežastis dar labiau padidinti Sauliaus pyktį.

Sauliaus pyktis kasdien vis didėjo, kol Dovydas, padedamas geriausio draugo Jonatano, kuris taip pat buvo Sauliaus sūnus, pasislėpė. Po to karalius pradėjo Dovydo medžioklę, kuri tęsėsi daugybę metų.

Vieną dieną Saulius sustojo pailsėti oloje, kurioje, kaip paaiškėjo, slėpėsi Dovydas. Jis priėjo prie miegančio karaliaus ir nupjovė gabalą jo drabužių.

Pabudęs ir išėjęs iš olos, karalius susidūrė su Dovydu, kuris parodė jam gabalą savo supjaustytų drabužių. Tai, kad Dovydas turėjo galimybę jį nužudyti, bet nieko nedarė, sujaudino Saulių, kuris paskelbė tarp jų paliaubas. Tačiau tikra taika jų sambūryje niekada nebuvo pasiekta.

Pabėgimo metu Dovydui padėjo daugybė žmonių, tačiau, pavyzdžiui, Nabalui, kuris ėmė jį kaltinti netiesa, tai sukėlė Dovydo pyktį ir jis įsakė paruošti apie 400 vyrų, kurie turėjo išeiti į mūšį prieš Nabalą.

Tačiau Abigailės, Nabalo žmonos, prašymu Dovydas galiausiai pasidavė. Kai mergina papasakojo Nabalui, kas atsitiko, Nabalas nustebo ir galiausiai mirė. Tai visi suprato kaip dievišką bausmę, o po šio įvykio Dovydas paprašė Abigailės už jo ištekėti.

Galiausiai, mūšyje žuvus buvusiam karaliui Sauliui, Dovydas užėmė sostą ir buvo išrinktas jo įpėdiniu. Būdamas karaliumi, Dovydas užkariavo Jeruzalę ir sugebėjo atgabenti vadinamąją Sandoros skrynią, taip galutinai įtvirtindamas savo valdymą.

Tačiau klystate, jei manote, kad Dovydo, kaip karaliaus, istorija tuo ir baigėsi. Jis įsivėlė į nemalonumus su sužadėtuvių su moterimi, vardu Batšeba, ir galiausiai pastojo. Merginos vyras vadinosi Urija ir buvo kariškis.

Dovydas bandė jį įtikinti, siekdamas priversti vyrą vėl miegoti su jo žmona, kad šis manytų, jog sūnus yra jo, tačiau planas nepasiteisino. Neturėdamas išeities, Dovydas pasiuntė kareivį atgal į mūšio lauką, kur įsakė jį pastatyti į pažeidžiamą padėtį, o tai galiausiai lėmė jo mirtį.

Tokia Dovydo laikysena sukėlė Dievo nepasitenkinimą, ir Kūrėjas pasiuntė pas Dovydą pranašą, vardu Natanas. Po susitikimo Dovydas buvo nubaustas, ir dėl jo nuodėmių mirė svetimoterystės būdu pradėtas sūnus. Be to, Dievas neleido karaliui pastatyti Jeruzalėje seniai svajotos šventyklos.

Būdamas karaliumi Dovydas turėjo dar daugiau problemų, kai kitas jo sūnus Abšalomas bandė nušalinti jį nuo sosto. Dovydui vėl teko bėgti ir jis grįžo tik po to, kai Abšalomas žuvo mūšyje.

Grįžęs į Jeruzalę, širdimi, kupina kartėlio ir apgailestavimo, Dovydas pasirinko kitą savo sūnų Saliamoną užimti sostą. Garsusis Dovydas mirė sulaukęs 70 metų, iš kurių 40 metų gyveno kaip karalius. Nepaisant savo nuodėmių, jis visada buvo laikomas Dievo žmogumi, nes gailėjosi dėl visų savo klaidų ir grįžo prie Kūrėjo mokymo.

Psalmininkas Dovydas

Dovydas buvo žmogus, kuris visada labai tikėjo Dievu, tačiau gyvenime vis tiek padarė daug nuodėmių, kaip matėte anksčiau šiame straipsnyje. Jo parašytose psalmėse aiškiai matyti jo stiprus atsidavimas Kūrėjui.

Vienose psalmėse psalmininkas atrodo apimtas ekstazės, kitose - visiškos nevilties. Taigi vienose psalmėse pastebima, kad Dovydui atleidžiama už jo klaidas, o kitose - sunki Dievo pasmerkimo ranka.

Žvelgdami į Šventąjį Raštą galime pastebėti, kad Biblija neslepia Dovydo nuodėmių, jau nekalbant apie jo veiksmų padarinius. Taigi žinoma, kad Dovydas nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nuodėmių, ir netgi yra psalmių, kuriose jis pasakoja apie savo klaidas.

Jis ištikimai prašė Dievo atleidimo ir daugelį savo klaidų, kančių, apgailestavimų, baimių, be kita ko, atspindėjo parašytose psalmėse. Vadinamos bibline poezija, daugelį šių psalmių giedojo visa Izraelio tauta.

Dovydas visada žinojo, kad savo nuodėmių pripažinimas šiomis maldomis atneš pamokas naujoms kartoms. Nepaisant to, kad kaip karalius turėjo didžiulę didybę ir galią, Dovydas visada bijojo prieš Dievą ir Jo žodį.

Kokia didžioji 139 psalmės žinia?

Galima sakyti, kad 139 psalmėje iš tiesų išreiškiama, kas yra Kristus. Šios giesmės metu Dovydas parodo, kad tiksliai žino, kam meldžiasi, juk jis parodė visas Dievui priklausančias savybes. Šis faktas galėjo padėti jam suprasti, kas iš tiesų yra Dievas ir kad Jis niekada nesikeičia.

Taigi per 139 psalmę galima pažinti jau minėtas Kūrėjo savybes, tokias kaip visažinystė, visur esantis ir visagalis. Šios savybės leidžia tikintiesiems nuodugniai suprasti, kas iš tikrųjų yra Dievas ir kokią žinią ši psalmė perduoda bhaktams.

Pirma, 139 psalmėje aiškiai sakoma, kad Dievas žino viską, nes jau pirmosiose jos eilutėse psalmininkas išreiškia, kad Viešpats yra unikalus, tikras ir viešpataujantis viskam, kas egzistuoja.

Kalbėdamas apie Kristaus visažinystę, Dovydas taip pat aiškiai parodo, kad Dievas mato viską, ką daro kiekvienas žmogus, net jo mintis. Apie tai, kad Dievas yra visažinis, Dovydas taip pat pasakoja, jog nėra būdo išvengti dieviškojo žvilgsnio, todėl nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar jis gyvens taip, kaip skelbia Gelbėtojas.

Galiausiai prieš visą Dievo visagalybę psalmininkas atsiduoda ir šlovina Kūrėją. Todėl suprantama, kad Dovydas visada žinojo, kas yra Dievas, todėl taip jį mylėjo ir šlovino. 139-ąja psalme Dovydas liepia žmonėms šauktis, šlovinti ir besąlygiškai mylėti Dievą, kuris viską žino ir užjaučia savo vaikus, kuriems paliko savo mokymą, kuriuo reikia sektižemės.

Kaip svajonių, dvasingumo ir ezoterikos ekspertas, esu pasišventęs padėti kitiems rasti savo svajonių prasmę. Sapnai yra galingas įrankis suprasti mūsų pasąmonę ir gali pasiūlyti vertingų įžvalgų apie mūsų kasdienį gyvenimą. Mano paties kelionė į svajonių ir dvasingumo pasaulį prasidėjo daugiau nei prieš 20 metų, ir nuo tada aš daug studijavau šiose srityse. Aistringai siekiu dalytis savo žiniomis su kitais ir padėti jiems užmegzti ryšį su savo dvasiniu aš.