Kaip atrodė Jėzaus nukryžiavimas?

Jėzus Kristus yra išskirtinė figūra visos žmonijos istorijoje. Jis buvo didis pranašas, o krikščionims - Dievo sūnus. Jo kelionė žemėje yra tokia reikšminga, kad Vakarų kalendorius pradedamas skaičiuoti nuo jo gimimo.

Jėzaus nukryžiavimas ir prisikėlimas atskleidė pasauliui Dievo gailestingumą ir Jo meilę visai žmonijai. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime Jėzaus istoriją, kaip įvyko Jo nukryžiavimas ir šio veiksmo prasmę.

Jėzaus Kristaus istorija

Jėzaus istorija mums turi daug pamokų. Daugiausia apie ją pasakojama keturiose Naujojo Testamento evangelijose, kurias parašė mokiniai Matas, Morkus, Jonas ir Lukas.

Šiose knygose galime sužinoti daugiau apie Jėzaus gimimą, vaikystę, jaunystę ir suaugusiojo gyvenimą. Sekite toliau ir sužinokite daugiau!

Jėzaus gimimas

Jėzus iš Nazareto gimė 6 m. pr. m. e. Betliejaus mieste Judėjoje, dailidės Juozapo ir motinos Marijos sūnus. Jis gimė gruodžio 25 d., ilgiausią to regiono žiemos saulėgrįžos naktį.

Jis gimė Betliejuje dėl imperatoriaus Augusto įvestos romėnų taisyklės, įpareigojančios pavaldinius registruotis savo gimtajame mieste. Juozapo šeima buvo kilusi iš Betliejaus, todėl jis turėjo grįžti į miestą, pasiėmęs Mariją dar nėščią.

Mato pasakojime Juozapas jau žinojo, kad kūdikis, kurį Marija nešiojo savo įsčiose, buvo pradėtas iš Šventosios Dvasios. Be to, ten buvo trys išminčiai, žinomi kaip Belchioras, Gasparas ir Baltazaras, jie sekė žvaigždę, kuri atvedė juos į Betliejų, ir taip tapo Jėzaus gimimo liudininkais.

Vaikai ir jaunimas

Jeruzalės karalius Erodas Didysis, žinodamas, kad gimė "Dievo Sūnus", paskelbė mirties bausmę visiems Betliejuje gimusiems vaikams iki dvejų metų. Norėdamas apsaugoti savo sūnų, Juozapas ieškojo prieglobsčio Egipte, o paskui apsigyveno Nazarete, Galilėjos regione.

Jėzaus vaikystė ir jaunystė prabėgo Nazarete, kur būdamas dvylikos metų su šeima keliavo į Jeruzalę švęsti žydų Paschos. Grįžę po švenčių Marija ir Juozapas nerado Jėzaus, todėl pradėjo tris dienas trukusias paieškas ir rado jį besiginčijantį su kunigais Jeruzalės šventykloje.

Sulaukęs 13 metų, Jėzus sulaukė bar micvos ritualo, kuris žymėjo jo pilnametystę. Būdamas vyriausias iš 4 brolių, jis buvo laikomas šeimos pirmagimiu, todėl iki 20 metų prisiėmė brolišką atsakomybę už savo šeimą.

Jėzaus krikštas

Jėzus Kristus ėmė sekti esenų sekta ir su kūnu ir siela atsidavė religiniam kultui. Esenai tikėjo tik į vieną Dievą, kurį vadino "tėvu", ir gyveno nekaupdami jokių gėrybių. Taigi Jėzus ėmė laikytis savanoriško skurdo režimo iki susitikimo su Jonu Krikštytoju po 10 metų.

Jonas Krikštytojas savo žodžiais skelbė perkeitimo ir atpirkimo žinią, o krikštą naudojo kaip apsivalymo formą. Visi norintys savanoriškai krikštytis turėjo išpažinti savo nuodėmes ir duoti sąžiningumo įžadus.

Jo žinia sutapo su Jėzaus Kristaus tikėjimu, todėl jis paprašo, kad Jonas jį pakrikštytų. Būtent Jordano upėje Jėzus buvo apvalytas, po to jis toliau pamokslauja ir daro stebuklus.

Jėzaus stebuklai

Piligriminėse kelionėse jam pavyksta įtikinti daugybę žmonių sekti paskui jį kaip jo mokiniams. Jėzus sužino, kad karalius Erodas nužudė Joną Krikštytoją, todėl nusprendžia kartu su savo žmonėmis eiti į dykumą.

Tam tikru piligriminės kelionės metu daugelis sekėjų išalksta. Jėzus, turėdamas tik 5 duonos kepalus ir 2 žuvis, padaro pirmąjį stebuklą, vadinamą padauginimo stebuklu, kai padaugina duonos kepalus ir žuvis ir išgelbsti nuo bado daugybę sekėjų.

Kas buvo nukryžiavimas?

Nukryžiavimas - tai kankinimo ir žudymo praktika, kuri tais laikais buvo gana paplitusi. Šiuo žiauriu metodu buvo baudžiami vagys, žmogžudžiai ir visi, kurie pažeidė įstatymą. Jo ištakos siekia Persiją, tačiau jį plačiai naudojo romėnai. Šiame skyriuje geriau suprasite, kaip šis metodas veikė.

Persiška kilmė

Nukryžiavimas buvo žiauri ir žeminanti mirties bausmė, kuri buvo taikoma kaliniams. Persai savo nusikaltėlius kabindavo surištomis rankomis, nenaudodami kryžiaus.

Priėmė romėnai

Romėnų nukryžiavimas buvo mirties bausmė, taikoma tik nusikaltėliams, dezertyrams iš kariuomenės ir gladiatoriams. Tai buvo bausmė, draudžiama bet kuriam Romos piliečiui. Skirtingai nei persai, romėnai į šią egzekucijos formą įtraukė kryžių. Paprastai nusikaltėliams prie kryžiaus buvo atverčiamos rankos, jie buvo pririšami virvėmis arba prikalami.

Kaip tai veikė

Nukryžiavimas buvo atliekamas taip, kad mirtis būtų lėta ir kankinanti. Nusikaltėlių rankos arba riešai buvo prikalti prie medžio. Paskui jie buvo pririšti prie sijos, taip padidinant jos atramą. Tuo tarpu kojos taip pat turėjo būti prikaltos prie kulnų.

Sužalojimai ir kraujavimas susilpnino auką ir sukėlė nepakeliamą skausmą. Dėl sunkumo jėgos aukos padėtis ir sužalojimai apsunkino kvėpavimą. Visas šis egzekucijos procesas galėjo užtrukti kelias dienas. Paprastai dėl pilvo nuovargio aukos mirdavo nuo uždusimo.

Kaip įvyko Jėzaus nukryžiavimas

Kiekviena Jėzaus nukryžiavimo detalė yra svarbi ir turi daug reikšmės. Juk Jėzus jau nuo nakties prieš mirtį vykdė dieviškuosius tikslus ir perdavė paskutines gyvenimo žinias.

Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip įvyko Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, ir supraskite šią nuostabią Dievo meilės išraišką.

Paskutinė vakarienė

Būtent per Velykų šventę su savo apaštalais Jėzus paskelbė, kad bus išduotas vieno iš jų, Judo Skarijoto. Tą patį vakarą ant Alyvų kalno Jėzus nuėjo į Getsemanę melstis Jokūbo, Jono ir Petro draugijoje. Kitą dieną įvyko išdavystė, Judas išdavė Jėzų už 30 sidabrinių ir bučinį į kaktą.

Jėzaus suėmimas

Jėzų suima romėnų kareiviai. Teismo metu jis apkaltinamas netvarka, nepaklusnumu ir piktžodžiavimu, nes buvo laikomas Dievo sūnumi ir žydų karaliumi. Kadangi gimė Betliejuje, valdovas Erodas Sūnus turėjo jį perkelti į Galilėją ir nubausti.

Apaštalas Petras net bandė sutrukdyti Jėzui būti paimtam, net pasipriešino kunigams, nupjaudamas ausį vienam jų tarnui. Tačiau Jėzus jį sudraudė ir pasakė, kad jis yra atsidavęs Raštams ir Dievo nutarimui.

Jėzus prieš Sanhedriną

Suimtas Jėzus buvo nuvestas į Sanhedriną, kur vykdavo susirinkimai, susiję su jurisdikcija, religija ir politika. Kadangi Jėzus nepadarė jokio tikėtino nusikaltimo, Sanhedrinas negalėjo suformuluoti jam kaltinimo. Galiausiai Jis buvo nuteistas pagal melagingus parodymus, prieštaraujančius to meto įstatymams.

Tačiau daugiausia dėl Jėzaus pareiškimo Sanhedrino vyriausiajam kunigui jis taip pat buvo apkaltintas piktžodžiavimu. Už tai, kad laikė save Dievo sūnumi, kuris išlaisvins žmoniją.

Jėzaus teismas

Po to, kai Sanhedrinas gavo oficialų kaltinimą dėl Jėzaus bylos, Jis buvo perduotas to regiono romėnų valdytojui, vadinamam Poncijumi Pilotu. Jėzus buvo kelis kartus tardomas, net kankinamas kareivių, tačiau tylėjo.

Po kelių bandymų Pilotas nusprendė vykdyti teisingumą, panašų į liaudies prisiekusiųjų teismą. Tada jis pasiūlė Galilėjos gyventojams rinktis tarp Jėzaus ir nusikaltėlio, vadinamo Barabu, nukryžiavimo. Žmonės reikalavo, kad Jėzus būtų nukryžiuotas.

Jėzaus kankinimas

Akimirką prieš žmonių teismą Jėzus turėjo iškęsti įvairius kareivių kankinimus. Prieš nukryžiavimą ir nukryžiavimo metu Jis netgi buvo plakamas rykštėmis. Po plakimo dalies visi šaukė.

Nešdamas kryžių Jėzus minios akivaizdoje buvo nuogas. Nuolat buvo plakamas rykštėmis, dėl to ant jo kūno atsirado kelios žaizdos. Tačiau jis ir toliau nešė kryžių į tą vietą, kur turėjo būti nukryžiuotas.

Pasityčiojimas prieš Jėzaus nukryžiavimą

Kareiviai susirinko aplink jį. Norėdami pasityčioti iš "žydų karaliaus", jie aprengė jį karališkuosius drabužius primenančiu apsiaustu ir uždėjo jam ant galvos erškėčių vainiką.

Be karūnos, jie įteikė jam skeptrą ir nusilenkė, sakydami: "Sveikas, žydų karaliau!" Visi susirinkusieji juokėsi iš jo atvaizdo, spjaudė į jį ir įžeidinėjo.

Pakeliui į nukryžiavimą

Jėzaus Kristaus egzekucija turėjo būti įvykdyta už miesto sienų. Jis jau buvo nukankintas ir, kaip ir kiekvienas pasmerktasis, turėjo nešti savo kryžių. Manoma, kad pasmerktieji turėjo nešti mažiausiai 13-18 kg.

Jėzus buvo labai nusilpęs dėl patirtų sužeidimų. Negalėdami nešti kryžiaus visą kelią, kareiviai netrukus paprašė Simono padėti jam eiti. Visą kelią Jėzų sekė minia. Dauguma jų pritarė bausmei, tačiau kai kurie liūdėjo dėl Jėzaus patiriamų kančių.

Jėzaus nukryžiavimas

Jėzus buvo nukryžiuotas ant Golgotos, kuri reiškia "kaukolės vieta". Jis buvo nukryžiuotas kartu su kitais dviem nusikaltėliais, vienas iš dešiniojo, kitas iš kairiojo šono. Čia išsipildė Raštų žodžiai, nurodyti Izaijo 53, 12, kur sakoma, kad Jėzus "buvo priskirtas prie nusikaltėlių".

Nukryžiavimo metu vieni kareiviai pasiūlė Jėzui vyno su mira, o kiti - kempinę, pamirkytą acte. Jis atsisakė abiejų. Abu mišiniai būtų atnešę daugiau nemalonumų nei naudos, nes būtų padidinę Jėzaus troškulį.

Šiek tiek virš Jėzaus galvos buvo pritvirtinta lentelė, ant jos užrašyta: "Tai Jėzus, žydų karalius." Atrodo, kad Jėzų per nukryžiavimą lydėjo vos keli pasekėjai, šalia jo buvo apaštalas Jonas, jo motina Marija, Marija Magdalietė.

Jėzaus žodžiai ant kryžiaus

Evangelijose užrašyti kai kurie Jėzaus žodžiai, kuriuos jis pasakė būdamas gyvas ant kryžiaus:

"Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro" (Lk 23, 34).

"Aš jums iškilmingai skelbiu: šiandien jūs būsite su manimi rojuje" (Lk 23, 43).

"Štai tavo sūnus... Štai tavo motina" (Jn 19, 26.27).

"Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?" (Mk 15, 34).

"Trokštu" (Jn 19, 28).

"Atlikta" (Jn 19, 30).

"Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią" (Lk 23, 46).

Jėzaus mirtis ant kryžiaus

Nukryžiuotas devintą valandą ryto, Jėzus liko gyvas iki trečios valandos po pietų. Kadangi nuo dvyliktos valandos iki trečios valandos Galilėjoje tvyrojo tamsa, tai reiškė Dievo atgailą už nuodėmes, kurią Jėzus Kristus įvykdė savo nukryžiavimu.

Šventajame Rašte taip pat išsiskiria piktžodžiavimai, kurie tęsėsi ir tęsėsi. Ten buvo žmonių, kurie puolė ne tik Jėzų, bet ir jo dieviškumą. Jį įžeidinėjo net šalia Jo nukryžiuoti plėšikai. Tada Jėzus tylėjo.

Jis nenustojo prašyti savo "Tėvo" atleisti tiems, kurie dalijasi Jo kančia, tai sakydamas ir apie šalia Jo buvusius nusikaltėlius, kol vienas iš plėšikų atgailavo dėl savo nuodėmių ir pripažino Kristų savo Viešpačiu. Tuomet Jėzus tarė: "Šiandien tu būsi su manimi rojuje".

Jėzus atidavė savo sielą Dievui, ir atsivėrė kelias į dangų. Be to, žemę sukrėtė drebėjimas, kuris suskaldė uolas ir atvėrė kapą, kuriame turėjo būti palaidotas Jėzaus kūnas.

Jėzus nuimamas nuo kryžiaus

Po mirties vienas iš kareivių perduria kūną ietimi, taip patvirtindamas Jėzaus mirtį. Kadangi yra Velykų metas, žydai nenorėjo jokio kūno ant kryžiaus. Kareiviai nuima Jėzaus kūną ir sulaužo kojas kitiems dviem nusikaltėliams, kad pagreitintų jų mirtį.

Po to Jėzaus Kristaus kūnas išnešamas ir nuplaunamas. Juozapas ir kitos Jėzui ištikimos moterys prisiima atsakomybę rūpintis jo kūnu, paruošti jį laidotuvėms. Jėzaus kūnas buvo paguldytas ant vienos iš uolų, suskilusios per žemės drebėjimą, plyšio. Ir sekmadienio rytą tas pats kapas buvo tuščias!

Jėzaus prisikėlimas

Jėzaus prisikėlimas įvyksta trečią dieną po jo mirties. Marija, aplankiusi savo sūnaus kapą, randa akmenį, uždengusį kapą, atidengtą, o kapą - tuščią. Po šio įvykio Jėzus pasirodo Marijai sapne, taip patvirtindamas savo prisikėlimą.

Evangelijoje yra pasakojimų, kuriuose teigiama, kad apaštalai Morkus ir Lukas pranešė, jog jie buvo susitikę su Jėzumi, o po to susitikimo "Jėzus įžengia į dangų ir sėdi Dievo dešinėje".

Kokia Jėzaus nukryžiavimo prasmė?

Jėzaus nukryžiavimo prasmė neapsiriboja vien fiziniais jo skausmo aspektais. Tą akimirką Jėzus pajuto visų žmonių nuodėmių svorį, ir tas, kuris niekada nenusidėjo, sumokėjo už visos žmonijos nusikaltimus.

Meilės aktu Dievas atidavė savo pirmagimį sūnų, kad sumokėtų už žmonių kaltes. Per šį aktą galime tikėtis dangiškojo išgelbėjimo. Juk už didžiausias padarytas nuodėmes reikėjo didžiausios aukos.

Taigi studijuodami apie Jėzaus nukryžiavimą supraskite jį kaip sąmoningą ir tikslingą Jėzaus auką už žmoniją. Prisiminkite šį meilės aktą savo maldose ir dėkokite už galimybę tikėjimu į Jėzų susijungti su Dievu.